Kelionės teatras kviečia į spektaklį

Jautrumu, ilgesiu ir meile pulsuojančiame spektaklyje skamba M. K. Čiurlionio muzika bei bus matomos genialiojo kūrėjo tapybos šedevrų projekcijos. M. K. Čiurlionio bei jo mylimosios Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės roles atlieka puikūs profesionalūs aktoriai – Diana Anevičiūtė (Lietuvos Nacionalinis Dramos teatras) bei Saulius Čėpla (Užupio Dramos Teatras bei Stalo teatras).
Pirmasis M.K.Čiurlionio ciklas „Laidotuvių simfonija” (1903)  – lyg jo paties gyvenimo saulėlydžio tragiškoji giesmė.

Mirtis – prasidedanti žinia, skelbiama milžiniško Šventoriaus varpo, pradžioje … lyg sutelkia, lyg ir suvienija, suartina į paskutinę kelionę palydėti susirinkusius žmones: ilgainiui jie – net atrodo… persiimą – besileidžiančios saulės šviesa! Bet ne – kuo toliau, kuo arčiau kalno viršūnės užkopia lyydinčioji eisena – tuo mažiau rankose lieka šviesos, kol galiausiai  – pati mirtis, jojanti ant lydimojo žmogaus karsto – tiesiog juokiasi iš visos žmonių pomirtinės pagarbos išeinančiajam, iš žmogaus pastangų išsaugoti išeinančiojo šviesą…

Paskutiniame, septintajame ciklo paveiksle iš milžiniškos eisenos lieka vienut vienutėlė, vieniša moters figūra, skausmingai palinkus ties mėlynu langu nepaguodžiamo liūdesio nakty – nuščiuvusiuose namuose greta tuščio stalo, ant kurio ką tik atsisveikinimui paskutinį kartą buvo paguldytas artimiausiasis…

 

Šiuo paveikslu ir pradedame spektaklį: Laidotuvių simfonijos kelią atgal – nusimetant laiko skraistę, kad grįžtume į valandą, kurią toji šviesa, toji meilė buvo užgimusi.