Kovo 4-ąją spektakliu „Kelionė“ atidarytas „Kelionės teatras“

Spektaklio „Kelionė“ akimirka

Spektaklio „Kelionė“ akimirka. Nuotr. Benitos Šakalytės

Kovo 4-ąją Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios Parapijos namuose vyko spektaklis „Kelionė“ pagal Juditos Vaičiūnaitės eiles, kuriuo jaunieji menininkai – spektaklio autorė ir aktorė Donata Kielaitė ir muzikos ir garso režisierius Jurgis Valančauskas atidarė „Kelionės Teatrą“.

Į spektaklį ir naujojo teatro sutiktuves sugūžėjo daug „Kelionės teatro“ bičiulių, draugų, artimųjų ir parapijiečių. „Labai džiaugiamės, kad mūsų teatro atidarymo šventėje buvo Visų Šventųjų parapijos klebonas kun. Gintaras Černius, spektaklį žiūrėjo teatrologas, Vilniaus Universiteto teatro režisierius Rimantas Venckus, aktorė Aurelija Tamulytė, kuri labai įkvėpė ir palaikė tiek prieš, tiek po spektaklio; mūsų parapijos Senjorų teatras, jaunimo teatras „Meno kiaušai“ ir daug kitų, kuriuos buvo be galo malonu matyti…“ – kalbėjo D. Kielaitė.

Po spektaklio „Kelionė“ vyko muzikiniai sveikinimai. Pirmasis buvo šio spektaklio choregrafės Emilijos Valančauskaitės šokis. Antroji dainavo tapytoja, rūbų dizainerė, gražiosios baltosios „Kelionės“ suknelės, kuria vilkėjo aktorė, autorė Grytė Pintukaitė. Trečiasis sveikinimas – Pilaitės teatro režisierės Dalios Tarailienės skambėjusi jaudinanti ukrainietiška daina. Ir galiausiai – muzikinis šeimyninis Kristinos Kandrotienės ir Arvydo Kandroto duetas.

Kelionės teatras

Spektaklio „Kelionė“ akimirka. Nuotr. Benitos Šakalytės

 

„Kelionė“ – tai ėjimas į save, persmelktas svaiginančios, kankinančios ir gydančios meilės. Tai kančios, džiaugsmo, susitaikymo su tikrove ir savimi istorija. Aš nežinau, galbūt mano kuriama herojė išgyvens meilės pilnatvę ir pajus vienybę su savo siela, jos esybe. O gal ir ne. Meilė… Juk tai kasdienė mūsų duona, kasdienė malda, kasdienis „mūzų prisilytėjimas“ – D. Kielaitė.

 

Poetinė aktorės kelionė

Kovo 4 d. aktorė Donata Kielaitė atidarė „Kelionės“ teatrą. Ta proga parodytas to paties pavadinimo spektaklis pagal Juditos Vaičiūnaitės poeziją. Tai  aktorės monospektaklis, kurį  ji pati ir režisavo. Sužavėjo Donatos Kielaitės poetinė nuovoka, skonis, subtili ir prasminga Juditos Vaičiūnaitės kūrybos interpretacija. Aktorė, sudarydama eilėraščių kompoziciją,   atskleidė ir dramaturginį talentą, įvesdama siužetinę liniją, kurią brėžia jos spektaklio herojė, laukianti savo mylimojo, kuris taip ir neateina… Toks sumanymas leidžia aktorei  atskleisti  vidinį dramatizmą, giliai slypintį jos skaitomoje poezijoje.

Labai vykusiai panaudota muzika, kuri poetei buvo vienas svarbiausių jos įkvėpimo šaltinių. Iki smulkmenų apgalvotas, neperkrautas daiktų gyvenimas scenoje. Ypač svarbus vaidmuo tenka gitarai, kuria ne tik grojama. Jai suteikiama ir daugiau funkcijų , pavyzdžiui, nesulaukusi  mylimojo viešnagės, spektaklio herojė savo neišnaudotą aistrą, nusivylimą ir skausmą išlieja gitarai, kuri netikėtai virsta improvizuoto šokio partneriu.

Poeziją scenoje galima skaityti. Bet galima ją ir vaidinti. Tai yra nepaprastai sunku. Tam reikia papildomų talentų. Aktorė Donata Kielaitė  įrodė jų turinti.

Rimantas Venckus, Vilniaus universiteto teatro režisierius

***

3

Spektaklio „Kelionė“ akimirka. Nuotr. Benitos Šakalytės

 

„Kelionės teatro“ tikslas – pažinti žmogaus būties prasmę, dvasinių paieškų kelią. „Klebonas Gintaras Černius maloniai mus priėmė Visų Šventųjų parapijoje. Kadangi pati esu nuoširdžiai tikinti, nuolat ieškau glaudesnio ryšio su Dievu. Didelis džiaugsmas ir palaiminimas kurti sakralioje erdvėje“.

 

 

 

unnamed

Spektaklio „Kelionė“ akimirka. Nuotr. Benitos Šakalytės

Keletas pamąstymų apie Kelionę prieš ją ir po jos

Kad suprastum aktorės Donatos Kielaitės fenomeną, nebūtina keliauti kartu vienu traukiniu.
Didžiai širdį malonina, jog šią jauną moterį prisimenu dar mergaitę, dabar jau bendramintę – moterį, menininkę, profesionalę. Man svarbi jos kelionė ne tik scenoje – kuomet ji žvilga vientisa energetika, tačiau ir pasišventimo jėga bei entuziazmu ir pasitikėjimu savimi bei mūsų Kūrėju, nežiūrint i tai, jog aplinkos pasyvumas, pilkumas tik ir telaukia nutildyti amžiams….
Tokios keliones tęsiasi ilgai ir jos duoda vaisių. Džiugu ir tai, kad jos kelyje ištikimi, ja tikintys žmonės. 
Kai esi atradęs save, kelionė svarbi į savęs nusimetimą lyg rūbą – aptaškytą, įplėštą…. Nes iš prigimties esame švarūs, tad keliaukime į savo baltumą….

Tapytoja Grytė Pintukaitė

***

Spektaklis „Kelionė“ – tai poetinė ir muzikinė kelionė į Vaičiūnaitės poeziją. Nemaniau, kad monospektaklis gali būti toks įdomus ir suskambantis sieloje. Spektaklyje susijungia Donatos vaidyba su jos sakomomis eilėmis. Donatos vaidyba įtraukianti, skatinanti išgyventi poetės eiles gyvai. Eilės metaforiškai prabyla „Ant duonos tepsime bučinius…“, „Oranžinis alus“…

Psichologė Joana Butėnaitė

  

Teatro vadovai Jurgis Valančauskas ir Donata Kielaitė

 

Teatro vadovai, bendros idėjos puoselėtojai kartu leidžiasi į kūrybines paieškas, taip pat ir trečiąjį spektaklį „Gėlininkė”, kurio premjera numatoma rudenį, kuria drauge. O jau balandžio 1-ąją „Kelionės teatras” kviečia į antrąjį spektaklį „Bevardė”, kuriame kartu su Donata Kielaite scenoje pasirodys LNDT aktorė Diana Anevičiūtė.

 

 

 

 

Aira Gurauskaitė

 


Atgal Atgal