Kol vaikai mokosi, arba kai Alijošius sutiko Rožę…
Grupių terapeutė Vijoleta Vitkauskienė. Paskaitos Vilniaus Visų Šventųjų parapijoje akimirka. 2019 01 20
Sausio 20 d., sekmadienį, Vilniaus Visų šventųjų parapijos salėje vyko antroji tėvų, kurių vaikai ruošiasi Pirmajai Šv. Komunijai, katechezė. Jos metu turėjome viešnią iš Lietuvos šeimos centro – grupių terapeutę Vijoletą Vitkauskienę. Kartu su tėveliais aptarėme tarpusavio ryšio svarbą – Vijoleta ypatingai pabrėžė, kad šeimoje ryšys tarp tėčio ir mamos yra pats svarbiausias ir jį reikia puoselėti. Žinoma, kai susituokia skirtingi žmonės, atėję iš juos formavusių savų šeimų, turėdami skirtingus lūkesčius, yra sunku išvengti konfliktų, nesusikalbėjimų ir nusivylimų. Viešnia padrąsino poras, susidūrusias su krizėmis, prisimindama popiežiaus Pranciškaus išsakytą pastebėjimą, jog nusivilti savo sutuoktiniu yra gerai – tai augimo dalis. Vijoleta, piešdama klasikinę šeimos schemą, pasiūlė paimprovizuoti ir sugalvoti šeimos nariams augalų pavadinimus. Vienoje grupėje šeimą sudarė tėtis Alijošius, mama Rožė, ir dvi dukros – Ramunė ir Bulvė, kitoje – medžių šeimyna – tėvai Ąžuolas, Liepa ir vaikai Ieva ir Beržas. Pamąsčius apie augalus atsiskleidė, kokie mes skirtingi žmonės esame, ir kaip lengvai susižavėjimą gerosiomis savybėmis gali pakeisti nusivylimas, nes niekas nėra tobulas ar tobulai atitinkantis kitą.
Kalbėdama apie tarpusavio santykių puoselėjimą, ryšio atgaivinimą ir įsiklausymą, Vijoleta patarė kartą savaitėje skirti laiko tik vienas kitam, nuveikti kažką naujo, nes mes taip įprantame prie santykių, kad tai tampa rutina. Išsiskyrusias poras kvietė pasinaudoti galimybe lankyti palaikymo grupes „Bendrakeleiviuose“ ir priminė apie būtinumą pasirūpinti savo fizine ir psichine sveikata, atsiremti į patikimą suaugusį žmogų (mamą, brolį, draugę, psichologą, kunigą ar pan.) bei pagal galimybes palaikyti pagarbų bendravimą su buvusiu sutuoktiniu/sutuoktine.
Susitikime kalbėjome ir apie jausmus, bei pastebėjome, jog tie patys jausmai gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų ypatybių ir, žinoma, pasekmių. Tad labai svarbu yra juos pažinti ir gebėti sau ir kitiems įvardinti, kad nesusipainiotume, užkraudami niekuo dėtiems žmonėms savų stiprių jausmų, namie galinčių virsti audromis. Viešnia patarė prisiminti, kad dažnai artimieji gali labai pasitarnauti tiesiog išklausydami kito neigiamus jausmus, patirtis, nepriimdami to asmeniškai, nes namai (tiek suaugusiems, tiek vaikams) yra ir turi būti saugi teritorija, kurioje žmogus gali nurimti ar išlieti susikaupusią įtampą kitiems nekenksmingu būdu. Ir priminė paprastą taisyklę, jog jei suaugęs sau neleis pykti, neleis ir vaikui, bei tai, jog vaikų maištavimas yra natūrali atsiskyrimo nuo tėvų dalis.
Nuoširdžiai dėkojame Vijoletai Vitkauskienei už tėvų katechezę, joje išgirdome ne tik pasiteisinusią psichologijos teoriją, bet ir asmeninę patirtį, popiežiaus katechezių apmąstymus ir Šventojo Rašto priminimus atskirose situacijose.
Tėvų, kurių vaikai ruošiasi Pirmajai Šv. Komunijai, katechezės Vilniaus Visų Šventųjų parapijoje vyksta kartą per mėnesį, jose gali dalyvauti visi parapijiečiai, besidomintys katechezėje aptariamomis temomis.
http://www.bendrakeleiviai.lt/
http://www.lietuvosseimoscentras.lt/
Jurgita Pocevičienė
Atgal
