Spektaklis „Apreiškimas Marijai“

2016 m. spalio 29 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko šio sezono Didžiosios salės premjera „Apreiškimas Marijai“. Spektaklį pagal prancūzų dramaturgo, diplomato ir poeto, net šešis kartus nominuoto Nobelio premijai, Paulio Claudelio (1886–1955) kūrinį pastatė režisierius Jonas Vaitkus.

Spektaklio akimirka. Nuotr. Dmitrij Matvejev

Lina Šapauskienė

Aktorė Dalia Michelevičiūtė. Nuotr. Dmitrij Matvejev

Pagiedosiu ditirambus teatrui. Dosnumo ir gerumo dėka vakar atsidūriau premjeroje „Apreiškimas Marijai“. Stipru, gražu, įspūdinga. Ir tai tikrai mūsų teatro scenoje?

Paul Claudel, augęs nepraktikuojančių katalikų šeimoje, gyvenimą keičiančią religinę patirtį patyrė būdamas aštuoniolikos metų per mišparus, antrą šv. Kalėdų dieną, Paryžiaus Dievo Motinos katedroje: „Akimirksniu mano širdis buvo paliesta ir aš įtikėjau.“

„Apreiškimas Marijai“ (L’Annonce faite à Marie) – reikšmingiausias jo draminis kūrinys. Jame analizuojamos Dievo ir tikėjimo, krikščionybės, meilės, pasiaukojimo, lemties ir laisvo pasirinkimo, žmogaus šventumo ir nuodėmės temos.

Autorius žavėjosi simbolistais, todėl ir pjesėje – gausu simbolių: Violena – Dievo Motinos aliuzija; Seserų santykiai – Kaino ir Abelio tema; Raupsuotojo pabučiavimas – Šv. Pranciškaus bučinys; Paskutinė vakarienė ir tėvo pažadas sugrįžti; Moteris, nešanti pražūtį ir gelbstinti; Pasiaukojimas, prisiimant kančią ir gydanti aukos galia.
Įspūdinga scenografija, Algirdo Martinaičio muzika, angeliškas kontratenoro giedojimas, puikūs kostiumai, kuriais stilizuotai prakalbinti Viduramžiai, pilni ženklų, kaip ir pati pjesė.

Spektaklio akimirka. Nuotr. Dmitrij Matvejev

Aktorius Vytautas Anužis. Nuotr. Dmitrij Matvejev

Laisvė Radzevičienė

Šis kūrinys apie bažnyčias žemėje ir žmogaus viduje. Apie tai, kas neišvengiama ir ko galima išvengti. Apie meilę, kančią ir apie daug daug dalykų, kurie dar ilgai nepaleis. Ačiū už „Apreiškimą Marijai“ aktoriams. Daliai Michelevičiūtei, Vytautui Anužiui, Ainiui Storpirščiui, Elzei Gudavičiūtei, visai trupei ir Jonui Vaitkui labiausiai. Už mirties ir meilės kvapą, į salę atsliūkinantį nuo scenos. Ir už stebuklingą balsą raudonu meilės ir kraujo apdaru. Jį būtina išgirsti!