Spalio 4 d., šeštadienį, kviečiame į Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčią prisiminti šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę ir jos mokymą apie Mažąjį kelelį

Spalio 1 d. Bažnyčia minės šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę (1873–1897). Šventoji – vienuolė basoji karmelitė, jauniausia Bažnyčios mokytoja, viena iš mylimiausių ir žinomiausių šventųjų. 2025 m. sukanka 100 m. kai popiežius Pijus XI ją paskelbė šventąja.

Spalio 4 d., šeštadienį, kviečiame į Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčią prisiminti šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę ir jos mokymą apie Mažąjį kelelį:

• 12 val. šv. Mišios (aukos br. Jėzaus Jonas OCD)

• po šv. Mišių – katechezė „Gyvenimo pabaigoje ateisiu pas Tave tuščiomis rankomis“ (Renata Žiūkaitė)

• po katechezės kviečiame suneštinei agapei ir pabendravimui

Rugsėjo 22-30 d. 18:15, prieš šv. Mišias, kviečiame kartu melstis šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės noveną.

Šventoji gimė 1873 m. Prancūzijoje. Įstojusi į karmeličių vienuolyną, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė garsėjo nusižeminimu, evangeliniu paprastumu ir pasitikėjimu Dievu. Mirė 1897 m. nuo džiovos, sulaukusi vos 24 metų. Jos autobiografija, pavadinta „Vienos sielos istorija“, tapo vienu iš skaitomiausių dvasinių veikalų.

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paskelbimo palaimintąja procesas prasidėjo iškart po jos mirties. Pažadas atsiųsti rožių lietų pasitvirtino: jos užtarimu įvyko daugybė patvirtintų stebuklų. Popiežius Pijus XIsutiko atsisakyti įprastai reikalingo 50 m. termino procesui pradėti ir 1925 m. paskelbė šventąja. 1927 m. paskelbta Rusijos katalikų globėja, su šv. Pranciškumi Ksaveru – misijų ir misionierių globėja, o 1944 m. su šv. Joana Arkiete – Prancūzijos globėja. 1997 m. šv. popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė Bažnyčios mokytoja.

Šventosios mokymas remiasi Dievo meile ir gailestingumu, į kuriuos siela atsiliepia dvasine vaikyste, meile ir visišku pasitikėjimu Dievu ir dažniausiai nusakomas žodžiais „mažasis kelelis“. Savo gyvenime šv. Teresė troško būti „meile Bažnyčios širdyje“. Ji dažnai vadinama Mažąja Gėlele, dėl savo pažado po mirties siųsti pasauliui rožių lietų, t.y. dieviškąsias malones.