Liepos 16 d. Bažnyčia minės Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę).
Kviečiame drauge švęsti šią šventę ir dalyvauti šv. Mišiose:
18.30 val. lietuvių kalba.
Šv. Mišias aukos basasis karmelitas Vidas Labanauskas OCD. Po šv. Mišių norintiems bus suteiktos Škaplierių palaiminimo ir uždėjimo apeigas.
NUO LIEPOS 7 D., PRIEŠ ŠV. MIŠIAS BAŽNYČIOJE MELSIMĖS KARMELIO KALNO ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NOVENĄ. KVIEČIAME PRISIJUNGTI!
* * *
Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) šventė yra glaudžiai susijusi su Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos brolių ordino, įkurto XII amžiuje Šventojoje Žemėje ant Karmelio kalno, istorija ir dvasingumu. Kai karmelitai, musulmonams užėmus Šventąją Žemę, persikėlė į Europą, jie susidūrė su įvairiais sunkumais, Ordinui grėsė net uždarymas. Ordino generolas šv. Simonas Stokas meldė Švč. Mergelės Marijos pagalbos.
Pasak karmelitų tradicijos, 1251 m. liepos 15 d. naktį į 16 d. šv. Simonui Stokui pasirodė Švč. Mergelė Marija ir tarė: „Brangus sūnau, imk šį škaplierių. Jis bus bendrystės su manimi ženklas. O tau ir visiems karmelitams – ypatingas malonės ženklas. Kas mirs jį dėvėdamas, nekentės amžinojoje ugnyje.“
1322 m. popiežiui Jonui XXII apsireiškė Mergelė Marija ir pažadėjo ateisianti pas škaplierių dėvėjusius mirusiuosius pirmąjį šeštadienį po jų mirties ir išvaduosianti iš skaistyklos kančių. Popiežius paskelbė Privilegium sabbatinum (Šeštadienio privilegijos) bulę, kurioje patvirtino patirtą apreiškimą. Susiformavo tradicija, kad šeštadienis yra diena, kurią Bažnyčia paskiria Marijai.
Karmelio kalno Švč. Mergelė Marija (Škaplierinės) minėjimas (o karmelitų liturginiame kalendoriuje – iškilmė) pradėtas švęsti Anglijoje 1374 m. Iš pradžių parinkta liepos 17 d. data. Bet ši dieną sutapo su šv. Alekso minėjimu, todėl buvo nuspręsta perkelti į liepos 16 d., kaip dabar ir yra.
Šis turtingas karmelitiškasis Marijos paveldas išplitus škaplieriaus pamaldumui tapo visos Bažnyčios lobiu. Bažnyčia patvirtino škaplierių kaip sakramentaliją. Dėl savo paprastumo, žmogiškumo, Marijos veikimo Bažnyčioje ir žmonijoje, šis pamaldumas buvo taip giliai ir plačiai Dievo tautos priimtas, kad imtas švęsti visoje Bažnyčioje.

