Istorija

Trumpa Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios istorija

1620–1630 m. prie Rūdninkų vartų Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretoriaus Vaitiekaus Chludžinskio rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. Ji atiduota senosios regulos karmelitams. Vienuolynui pritaikyti senesni namai. XVII a. pirmojoje pusėje vienuolyno pastatai sujungti. 1655 m. bažnyčia ir vienuolynas nukentėjo nuo gaisro, po 1661 m. atstatyti.

1743 m. pastatyta varpinė, primūryta zakristija, o virš jos – bibliotekos patalpa. Pastatytas į kiemą išsikišęs vienuolyno korpusas (statė karmelitų vienuolis Antanas Šperkovičius) ir jame įrengtas refektorius. XVIII a. interjero skulptūras sukūrė A. Šelis. 1810 m. įsteigta parapija.

1812 m. pabaigoje Napoleono kariai sukūreno bažnyčios suolus, klausyklas; vienuolyne įkurdinta ligoninė. 1823 m. bažnyčia atnaujinta. 1880 m. nugriauta šventoriaus mūro tvora. Nuo 1842 m. vienuolynas paliktas etatiniu (2-os klasės). 1870 m. jame buvo 27 vienuoliai, tarp kurių 15 atkelta iš uždarytų kitų regulų vienuolynų. 1885 m. vienuolynas uždarytas, pastate įrengti butai.

1902 m. klebono L. Čiudovskio iniciatyva užteptos bažnyčios navų sienų, koplyčių kupolų freskos. 1908 m. vikaru buvęs Petras Kraujalis pradėjo sakyti lietuviškus pamokslus, kuriems lenkai priešinosi. 1948 m. bažnyčia uždaryta ir paversta bakalėjinių prekių sandėliu. 1960 m. Ministrų Taryba nutarė vietoj uždaromos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ją grąžinti tikintiesiems. Nutarimas nevykdytas.

1967–1975 m. restauruota bažnyčia ir varpinė (architektė Aldonos Švabauskienės projektas).

1975 m. čia įrengta Dailės muziejaus liaudies meno ekspozicija.

1991 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

 

 

VILNIAUS BUVĘS SENOSIOS REGULOS KARMELITŲ VIENUOLYNAS
ir Visų Šventųjų bažnyčia

 

Parengė T. R.

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčiaSenosios regulos karmelitų Visų Šventųjų vienuolynas Rūdninkų gatvėje pastatytas karmelitų vienuolyno prie Šv.
Jurgio bažnyčios prioro Stanislovo Koslinskio iniciatyva, funduojant Ašmenos pavieto žemvaldžiui, karaliaus
sekretoriui Vaitiekui Adalbertui Chludžinskiui. Naujai steigiamas vienuolynas su bažnyčia jau minimi 1621 m. dokumentuose, o pačios sparčiausios statybos prasidėjo 1624 m. Bažnyčia 1631 m. baigta statyti ir pašventinta Visų Šventųjų titulu Vilniaus vyskupo A. Vainos, o konsekruota 1632 m. Vilniaus sufragano A. B. Klongevičiaus. 1632 m. pradėjo veikti ir vienuolynas.

Vienuolynas nėra reguliaraus plano, jame nėra kluatro, nes jo mūrai plėtoti pritaikant čia jau stovėjusius pastatus. 1631 – 1632 m. užbaigtas išsilenkęs palei gatvę dviejų aukštų pagrindinis korpusas. Greta šio ilgojo namo karmelitai dar turėjo tris vėlesniu laikotarpiu suformuotus kiemo korpusus ir prie gynybinės miesto sienos pastatytą dviejų aukštų noviciato namą su mažu kiemeliu.

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčiaBažnyčia fasadu atsirėmusi į Rūdninkų gatvę. Ji yra il Gesu tipo, trinavė, bazilikinė, su gilia presbiterija ir dvejomis kupolinėmis koplyčiomis iš šonų (kairėje – Šv. Elijaus, dešinėje – Marijos Sopulingosios). Bažnyčios frontone stovėjo dvi medinės polichromuotos pirmųjų Karmelio atsiskyrėlių ir karmelitų vienuolijos pradininkų šv. Elijo bei šv. Eliziejaus statulos. Greta bažnyčios kyla stambi penkių tarpsnių varpinė, pastatyta 1743 m. Tais pačiais metais pristatytas dviaukštis priestatas, kurio pirmame aukšte buvo įrengta zakristija, o antrame – biblioteka, XVIII a. garsėjusi savo ypatingu turtingumu.

Bažnyčios interjere atsispindi karmelitų dvasingumo tradicija, kuria buvo grįsta puošusių paveikslų ir skulptūrų bei šiandien dar neatidengtos sieninės tapybos ikonografija. Didysis altorius pastatytas apie 1787 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą. Šoniniai altoriai ankstyvesni, tipiškų vėlyvojo baroko formų. Altorių skulptūrinį dekorą sukūrė skulptorius A. Šelis. 1859 m. pakeista altorių polichromija, daugelis detalių buvo paauksuotos. 1904 m. kun. L. Čudovskio iniciatyva bažnyčia restauruota. Šios restauracijos metu ypač nukentėjo sieninė tapyba. Sieninės tapybos dekoro būta ir bažnyčios rūsiuose. Po bažnyčios ir vienuolyno uždarymo 1832–1886 m. nuo seno karmelitų kauptos meno vertybės buvo išblaškytos. 1991 m. grąžinus bažnyčią tikintiesiems, šventovė atnaujinta, sugrąžinti kai kurie jai priklausę paveikslai. Antai, bažnyčios kairiajame šoniniame altoriuje yra karmelitams priklausęs puošiamas aptaisų Marijos su kūdikiu paveikslas. Dešiniajame altoriuje kabo vertingas karmelitiškos ikonografijos XVII a. I-osios pusės kūrinys „Švč. Mergelės Marijos pagarbinimas“. Tačiau dalis paveikslų ir šiandien tebėra Baltarusijos teritorijoje esančioje Astravo bažnyčioje.

XVII–XVIII a. karmelitai aktyviai dalyvavo miesto viešajame gyvenime, rengė religines šventes bei procesijas, samdydavo muzikos kapelas, o prie bažnyčios turėjo savo choristus. Prie karmelitų bažnyčios ir vienuolyno gyvavo dvi brolijos – Šv. Škaplierio, įsteigta remiantis 1669 01 07 Popiežiaus aktu, ir Skaistyklos sielų gelbėjimo, įsteigta 1763 04 15 Popiežiaus aktu.

1810 m. prie Visų Šventųjų bažnyčios susikūrė viena didžiausių parapijų Vilniuje (1830 m. jai priklausė 12 250Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia parapijiečių). 1921 02 13 Vilniaus Vyskupo sprendimu Visų Šventųjų parapijai prijungta Šv. Stepono bažnyčia, prie kurios karmelitai įsteigė savo kapines.

1819 m. vienuolyno patalpose karmelitų įsteigta parapinė mokykla. Pradedantiesiems joje buvo dėstomos lenkų, lotynų, rusų, prancūzų bei vokiečių kalbų skaitymo pamokos, o jau pažengusiems – šių kalbų gramatika, Biblijos istorija, krikščioniškasis mokslas, geografija, aritmetika. Pirmojo pasaulinio karo metu Visų Šventųjų parapijos klebonija, dėka kun. Juozapo Kuktos, virto lietuvybės centru. Tarybinės okupacijos metais bažnyčia atimta iš katalikų, jos pastate buvo įrengtas maisto produktų sandėlis.

Nuo 1975 m. bažnyčios patalpose veikė Dailės muziejaus Liaudies meno skyrius, buvo įrengta ekspozicija. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

 


Atgal Atgal