Mintys po Teofiliaus Matulionio beatifikacijos

Po Garbingojo kankinio Teofiliaus Matulionio beatifikacijos dalinamės trumpomis įžvalgomis apie įvykusias Iškilmes. Savo mintimis dalijasi mūsų parapijos klebonas kun. Gintaras Černius, choristė Asta, ministrantai Marjuš ir Vytautas. Ačiū jiems! 

Beatifikacijos akimirka. Nuotr. Živilės Gurauskienės

Garbės sargyba neša palaimintojo Teofiliaus Matulionio sarkofagą. Nuotr. Živilės Gurauskienės

Ši šventė atrodė labai iškilminga ir liturgine prasme, ir tikinčiųjų gausa — dar niekad neteko aukoti šv. Mišių su tokia gausybe vyskupų ir tikrai dideliu skaičiumi kunigų. Manau šio sambūrio gausumas ir yra įrodymas, jog susirinkome nepaprastam įvykiui. Man asmeniškai didelį įspūdį paliko pats paskelbimas, kai J. Em. Kardinolas A. Amato perskaitė Popiežiaus Pranciškaus skelbimą, kad Arkivyskupas T. Matulionis Bažnyčioje Skelbiamas Palaimintuoju Kankiniu. Milžiniškai miniai plojant buvo nešamas jo sarkofagas prie altoriaus — prisiminiau evangelijos žodžius apie turtuolį ir Lozorių. Evangelijoje parašyta: turtuolis mirė ir buvo palaidotas, o Lozorius buvo paimtas į Abraomo prieglobstį…

Pagalvojau, kad palaimintojo T. Matulionio gyvenimo istorijoje šiandien išsipildo šie evangelijos žodžiai. Visi tie, kurie jį persekiojo, skundė, teisė neteisinguose ir neteisėtuose teismuose, žemino ir kankino kalėjimuose, visi jie mirė ir buvo palaidoti… ir šiandien niekas jų nebeprisimena.
Tuo tarpu Teofilius, niekintas ir kankintas, teistas melo teismuose šiandien Visuotinės Bažnyčios pripažintas teisiu ir palaimintu.
Šis įvykis, labai gyvai mums liudijantis, kad yra prasmė pasipriešinti blogiui ir melo teismams, yra prasmė išlikti žmogumi nužmogėjusioje sistemoje. Galiausiai tai — mums visiems labai stiprus priminimas, kad gėris laimi prieš blogį.

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios

klebonas kun. Gintaras Černius

Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato SDB. Nuotr. Živilės Gurauskienės

Džiaugsmingos parapijietės po beatifikacijis Iškilmių. Nuotr. Astos Meištienės

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios parapijiečiai, šio didžio įvykio metu patyrėme stebuklą, vienybę, o gal ženklą…
Iš visų keturiasdešimties tūkstančių žmonių, iš keliolikos sektorių trys grupelės parapijiečių susitikome, nesusitarę, tam pačiam, mažiausiai žmonių talpinančiam, rožine spalva pažymėtame sektoriuje. Susitikome pasimojuoti, nusišypsoti, nebyliai tarti: labas, mes kartu!
Iš mūsų VVŠ parapijos trys žmogučiai buvo pakviesti rinkti aukas beatifikacijos Mišių metu. Spėkit, į kurį sektorių jie buvo nukreipti?! Taip. Mes ir jiems paspaudėme rankas, nusišypsojome ir bent akimirkai pabuvome kartu.
Ar tai ne stebuklas? Man — pats tikriausias.

Ir dar daug daug dalykų šių Iškilmių metu virpino kūną, akyse kaupėsi ašaros, jaudino vaizdai, potyriai, jausmai, o labiausiai — vienybė.
Kaip mes po Mišių, vėl visi stebuklingai susitikę, bėgome ant scenos pabūti arčiau, pastovėti toje vietoje, kur mūsų Lietuvos arkivyskupas tapo palaimintuoju, kur šimtai kunigų aukojo Mišias. Užplūdusius jausmus tiesiog sunku nusakyti žodžiais…

Asta Meištienė,

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios choristė

Parapijietės po Iškilmių netraukė namo

Nuo pat ryto, kai pažiūrėjau pro langą, lijo ir galvoje buvo mintys: Dieve, kam aš sutikau važiuoti… Nė menkiausio noro nebuvo, na, bet pažadėjau, kad busiu tai teko važiuoti, atvažiavau paėmiau albas iš bažnyčios ir nuėjau į Katedros aikštę. Iš pradžių jausmas buvo keistas, al ne iki galo buvau viską supratęs, jaučiau nuovargį, tačiau kai prasidėjo Mišios, tada apėmė ramybė… Pasibaigus ceremonijai aš didžiavausi, kad turėjau galimybę dalyvauti šioje neeilinėje ceremonijoje. Mišių pabaigoj padėkojau Dievui, kad atvedė mane čia, kad viską leido suprasti, kaip tai yra svarbu, atsiprašiau, kad pradžioj gal abejingai kažkiek žiūrėjau į viską, paprašiau pal. Teofiliaus užtarimo ir globos ir padėkojau už tokią gražią dieną.

Visų Šventųjų parapijos ministrantai pasiruošę pasitarnauti beatifikacijos šv. Mišių metu. Vilmantas Maižius, Marjuš Suruda ir Vytautas Butėnas. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Marjuš Suruda,

Vilniaus Visų Šventųjų parapijos ministrantas

Labai džiaugiuosi, kad dalyvavau Teofiliaus Matulionio beatifikacijoje. Ačiū klebonui Gintarui, kuris mane pakvietė pasitarnauti beatifikacijos iškilmių metu renkant aukas. Man ši tarnystę išties labai svarbi.

Vytautas Butėnas, 

Vilniaus Visų Šventųjų parapijos ministrantas