Atgarsiai

Popiežiaus atvykimo į Lietuvą išvakarėse, rugsėjo 21-ąją, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje vyko muzikinis koncertas, kurio svečiai – norvegų choras Sogndal Songlag ir Lietuvos mokslų akademijos choras pakerėjo susirinkusiuosius savo balsais ir suteikė galimybę, klausantis širdį virpinančių garsų, pasinerti ir į savo vidinę jauseną ir mintis.

Skaitant šventosios Motinos Teresės biografiją ir laiškus, mane labiausiai nustebino viena – kaip ji išgirdo pašaukimą. Tai buvo vienintelis žodis Trokštu. Ji išgirdo šį žodį pragyvenusi jau ne mažą dalį savo gyvenimo, šurmulyje… Ir per šį vieną žodį ji suprato savo misiją: vandens, duonos, orumo, meilės. – vysk. A. Poniškaitis.

Rugsėjo 2-ą dieną, sekmadienį, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje šv. Mišiose meldėmės už moksleivius, studentus, pedagogus ir visus švietimo įstaigų darbuotojus ir vadovus. Prasidėję nauji mokslo ir žinių metai paliečia kiekvieną mūsų – pasibaigusi vasara, atostogų metas, praneša, kad grįžtame į įprastą rutiną, mokslus, studijas, darbus.

Džiaugsmo kupina širdimi pasitinkame naująjį Visų Šventųjų bažnyčios, parapijos bei bendruomenės narį, kunigą Daniel Narkun. Šių metų birželio mėnesį kun. Daniel paskirtas Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vikaru ir Vilniaus arkivyskupijos Jaunimo centro sielovadininku.

Balandžio 29 dieną Visų Šventųjų bažnyčioje 12 val. šv. Mišiose drauge šventėme Sutvirtinimo sakramentą, kurį net penkiasdešimčiai sutvirtinamųjų suteikė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Po šv. Mišių, tikintiesiems susirinkus agapei, pakalbinome mūsų ganytoją Gintarą Grušą.

…tądien pirmą kartą gyvenime dalyvavau Didžiojo Ketvirtadienio Mišiose. Sunku žodžiais nupasakoti to vakaro sakralumą ir kartu džiaugsmą, kurį patiri, kai žinai, kas tuo metu vyksta bažnyčioje. Anksčiau, kol mano gyvenime nebuvo Alfa kurso, nesupratau nei Didžiosios savaitės, nei pačių Velykų tikrosios reikšmės.

Kas daugiau, jei ne vaikai, mūsų bažnyčią pripildo nuoširdaus klegesio ir džiaugsmo. Jaunieji Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios parapijiečiai kas savaitę atsakingai lanko katechezės pamokas: vieni – ruošiasi Pirmąjai Šv. Komunijai, kiti – jau antrus ar net trečius metus gilina savo tikėjimą draugų apsuptyje.

Esu choristų gretose dar neseniai, tačiau labai gerai jaučiuosi giedodama Visų Šventųjų bažnyčioje. Nuostabi vadovė Evelina ir kolektyvas, artimos širdžiai giesmės, repeticijos – visiškas gėris. Rekolekcijose dalyvavau pirmą kartą. Galima šimtus kart išgirsti, tačiau būsi tikras tik išbandęs, išjautęs, atėjęs būti kartu su bendraminčiais.

Kad pasikeitimas įvyktų mūsų laikysenoje, darbuose, pirmiausia turi keistis mūsų mąstysena, turi įvykti pasikeitimas mūsų tikėjime. Tikėjimas yra tas laukas, kuriame įvyksta pirmutinis krikščionio susirėmimas su pasauliu. Tikėjimas lemia, kad krikščionis nepriklauso pasauliui. Pirmiausia klauskime: kodėl krikščionis neturi sekti šiuo pasauliu?