Atgarsiai
Prieš šventąsias Mišias buvo kalbamas rožinis dėkojant Viešpačiui už visą bendruomenę: dienos centro vaikus, jaunimo grupelę, mamyčių grupelę ir šeimas — jų vienybę ir pilnatvę; Švč. Mergelės Marijos legioną, Artumos programą ir jų globojamus vienišus žmones bei prašant išlaisvinimo priklausomiesiems ir jų artimiesiems.
Į Piligriminę kelionę spalio 19—23 d., Lietuvos dieną Fatimoje, keliavo 600 piligrimų iš visos Lietuvos, 340 — iš Vilniaus arkivyskupijos ir 5 — iš Vilniaus Visų Šventųjų parapijos, kurie ne tik atveža linkėjimus, bet ir karščiausiai meldėsi Fatimos Rožinio Karalienei už savo parapiją!
Atvykus į žvėrynėlį mus pasitiko besišypsantis ir humoru „nuginklavęs“ sodybos šeimininkas. Buvo be galo įdomu klausytis vyriškio linksmų istorijų apie vilkus, jų auginimą, priežiūrą ir nuotykius. Netgi paklausyti, kaip diedukas kalba vilkų kalba. Aplink šiuos žvėris lekiojo ir klegenanti paukščių gausa.
Ši kelionė labai sustiprino mūsų bendruomenę, leido giliau pažinti Bažnyčios pasaulinį veidą, jos svarbą visuomenei bei kiekvieno iš mūsų gyvenimui. Tikiuosi, kad ši ypatinga patirtis suteiks mums postūmį dar aktyviau ir giliau dalyvauti parapijos gyvenime, ypač giedojimo per liturgiją tarnystėje.
Praėjusią savaitę 24 vaikai ir keturi vadovai buvo išvykę į pirmąją, šių metų, vasaros stovyklą! Stavyklavome Vinkšnupio sodyboje, kurioje kiekvieną dieną pasinerdavome į jausmų, vertybių ir emocijų pasaulį! Kiekvieną dieną baigdavome malda ir naktine programa!
Šis įvykis, labai gyvai mums liudijantis, kad yra prasmė pasipriešinti blogiui ir melo teismams, yra prasmė išlikti žmogumi nužmogėjusioje sistemoje. Galiausiai tai — mums visiems labai stiprus priminimas, kad gėris laimi prieš blogį. — Dalijasi parapijos klebonas kun. Gintaras Černius.
Mano nuomone, geriausia šiuose susitikimuose – ne tai, kad sužinojome (prisiminėme) SAVO svarbiausius poreikius, kurie šiaip, bėgant vaikų auginimo kasdienybėje, ištirpsta, bet tai, jog DALIJOMĖS PATIRTIMI. Jautriai ir geranoriškai, nebrukdamos patarimų, neteisdamos ir nesistengdamos atrodyti nepriekaištingos.
Dalinimasis Jėzaus Žinia pripildomas vis gilesniu supratimu. Čia grįžtame prie Šventosios Dvasios – Ji duoda mums dovanas, kurios padeda mums suprasti tikėjimą, bet mes privalome atsiliepti – ugdyti šį norą domėtis, gilintis ir vis labiau suprasti tikėjimo tiesas.
Prieš Paschos šventę Jėzus, žinodamas, kad atėjo Jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo (Jn 13,1).
Besiruošiant Velyknakčiui daugelis iš mūsų turėjo nebaigtų darbų ir neapgalvotų minčių…