Su parapija sveikinasi seminaristas Paulius
Tikriausiai pastebėjome mūsų parapijoje jauną šviesų veidą, patarnaujantį šv. Mišioms. Nieko nelaukdami kviečiame susipažinti su Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos studentu Pauliumi, kuris Vilniaus Visų Šventųjų parapijoje atlieka liturginę praktiką. Paprašėme Pauliaus šiek tiek papasakoti apie save ir savo kelią į Pašaukimą:
Paulius Ričkus Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje, 2020 11 15.
Esu iš Suvalkijos lygumų, Žaliosios šv. Roko parapijos. Ir kadangi mokausi Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, atlieku liturginę – pastoracinę praktiką Visų Šventųjų parapijoje. Labai tuo džiaugiuosi. Džiugina malda ir bendruomenė. Bažnyčios grožis, įspūdingumas ir istoriškumas susijungia su Šv. Rašto studijų žiniomis ir tada užplūsta mintis „tai, ką „kalam“ auditorijoje – tikra.“ Žmonės ne šiaip sau prieš daugybę amžių pastatė įspūdingas šventoves ir iki dabar šlovina Dievą. Na o bendruomenė stebina šiltumu bei paprastumu. Ypač šiuo karantino metu džiugina žmonių sąmoningumas, kad net sudėtingomis sąlygomis galime būti kartu. Tai rodo, kad mums svarbu švęsti Šv. Mišias.
Aušros Vartų Atlaiduose. Iš kairės Paulius Ričkus, su draugu, kursioku Zenonu (dešinėje). 2020
O kaip aš atsidūriau seminarijoje? „VIEŠPATS vėl pašaukė: ‚Samueli!‘ Samuelis atsikėlė, nuėjo pas Elį ir tarė: ‚aš čia, nes mane šaukei‘“ (1Sam 3,6). Šaukė VIEŠPATS, o Samuelis nuėjo pas Elį. Kartais pašaukimas painus reikalas. Būdamas 17 metų atsiverčiau, savaitgaliais savanoriavau ir augau tikėjime su „Majamio“ (Marijampolės) jaunimu ir ses. Juozapa. Tai buvo šviesiojo ir „stebuklingoji“ gyvenimo pusė, atradimai, tikros draugystės, vidinis gijimas. Buvo ir kita gyvenimo pusė šiokiadieniais, sėdint mokyklos suole, ypač 12-oje klasėje. Mąstydavau: „kokio galo mes kankinamės šiame pasaulyje, būtų daug paprasčiau išvis nebūti. O nebūti negaliu. Tad belieka rasti dėl ko būti.“ Taip mąsčiau, kai buvau 18-os metų. Šiek tiek niūrus vaizdas. Kad išgyvenčiau tokiame pasaulyje ir neprarasčiau vilties, kas dieną melsdavausi rožinį. Žvelgiau į tai, kas vyksta maldoje, ir pamaniau, kad Dievas duoda atsaką, kaip gyventi, kad mano egzistencija neliktų bevaisė, jis kviečia į kunigystę. Negana to, kad kamuoja mirties apmąstymai, dar ir mintys apie kunigystę??? To ir betrūko… Jaunuoliui ne tas galvoje. „Dieve, ar nebūtų galima apie mirtį ir kunigystę pagalvoti, kai man bus 30 metų, o dabar noriu pagyventi kaip visi“. Rodėsi, kad atsakas: „NE“. Buvo visko, bet atlikęs savanorišką tarnystę kariuomenėje įstojau į seminariją.
2019 m. Paulius vedė VDU Katalikų teologijos fakulteto Talentų vakarą. Nuotr. Paulius Ričkus (keirėje), prelatas Steponas Vaičiūnas (dešinėje). Asmeninio archyvo nuotr.
Po daugybės apsišlifavimų pagaliau tuo džiaugiuosi. Dabar mano egzistencijos kančią nustelbia šviesi perspektyva. Jeigu ir kenčiu, tai žinau dėl ko, dėl savo kvailumo arba dėl to, kad seku Kristų ir kiek pajėgiu perlipti savo netobulumą – bandau mylėti artimą. Ir tai yra JĖGA, visom prasmėm. Atradus savo vėžias daug kas susidėlioja į vietas. Sakau tai, kad padrąsinčiau kiekvieną žmogų atrasti dėl ko gyventi, nes Viešpats tikrai šaukia ir verta atsiliepti, net jeigu ir nesuprantam, kas darosi ir ko tikėtis, taip buvo ir Samueliui.
Paulius Ričkus
Akimirka iš Taize Vroslave su Marijampolės jaunimo bendruomene „Dievo Karalystė čia pat“. Iš dešinės antras Paulius Ričkus, trečia ses. Juozapa ir bendruomenės nariai. Asmeninio archyvo nuotr., 2019.
Vilniaus Visų Šventųjų parapija sveikina Paulių jo kelyje į kunigystę, džiaugiasi jo veikla parapijoje ir linki pozityvaus ir Dievo Malone nušviesto kelio į jo tikslus ir žmonių širdis.
Brangūs parapijiečiai, primename, kad Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijai yra labai reikalingos mūsų asmeninės maldos ir aukos. Seminarija aukas jai išlaikyti renka du kartus metuose: vieną kartą per Verbų sekmadienį (tuomet aukų nerinkta dėl pirmojo visuotinio karantino), kitą kartą – per Kristaus Karaliaus šventę, kuri bus jau ateinantį sekmadienį, lapkričio 22 d. Šią dieną visos bažnyčioje gautos tikinčiųjų aukos bus skirtos seminarijai, tačiau jei neturite galimybės paaukoti bažnyčioje, galite auką pervesti į mūsų parapijos sąskaitą paskirtyje nurodant „auka seminarijai“.
Už aukas, kurios šiuo laikotarpiu yra ypač reikalingos, dėkoja Vilniaus Šv. Juozapo seminarijos vadovybė ir studentai. Būkite palaiminti.
2020 11 20
Atgal
