Sutvirtinimo sakramento iškilmės

Sutvirtinimo sakramento šv. Mišių akimirka. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia, 2020 06 28. Nuotr. aut. Natalija Sevostjanovienė.

 

Birželio 28 d. Vilniaus Visų Šventųjų parapijoje vysk. Arūnas Poniškaitis suteikė Sutvirtinimo sakramentą.

…nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina. 1 Kor 12, 3

Per šv. Mišias Vyskupas linkėjo sutvirtinamiesiems gautų septynių Šv. Dvasios dovanų nepadėti į užmirštą lentyną, bet drąsiai naudoti gyvenime, auginti jas savyje, puoselėti, ir, žinoma, dalintis su kitais. 

Nuoširdžiausiai sveikiname mūsų sutvirtinamuosius ir lydime maldoje. 

 

Nuotraukų autorė Natalija Sevostjanovienė. 

 

7 Šv. Dvasios dovanos 

Žinojimo dovana, dar kitaip vadinama žinijos, mokslo dovana. Šv. Dvasia duoda aiškiai pažinti, kiek visi sutvertieji dalykai padeda tikinčiajam siekti antgamtinio tikslo, pvz. kad jie yra tik priemonės. Jie tiesiogiai ar netiesiogiai iš Dievo gaunami ir išreiškia bei atspindi jo gerumą, galybę, išmintį. ..
Išmanymo dovana suteikia gilų pažinimą, tikėjimo tiesų, simbolių, formų, figūrų ir liturgijos supratimą. Tai labai padeda tikėjimo dorybei.
Išminties dovana padeda pažinti Dievą, spręsti apie dieviškus dalykus ir tartum juos ragauti, jais džiaugtis. Ji papildo tikėjimo ir meilės dorybes – tikintysis ne tik šaltai tiki, pažįsta Dievą, bet jaučia, pergyvena ir džiaugiasi Dievu, jo begaliniu gerumu, gailestingumu ir meile. Tada tikintysis tartum pradeda viską matyti Dievo akimis, visur įžvelgti jo meilę.
Patarimo dovana suteikia supratimą teisingai, drąsiai, greitai, saugiai ir tiksliai spręsti apie priemones ir dalykus, reikalingus pasiekti antgamtinį tikslą. Taip pat ji rikiuoja ir kitas Šv. Dvasios dovanas, labiau veikiančias afektyviąją žmogaus pusę: Dievo bimę, pamaldumą, stiprybę.
Dievo baimės dovana. Šv. Dvasia suteikia ne tiek vergišką, kiek kūdikišką Dievo baimę: baimę būti nemylimam, atstumtam; bausmės, nuodėmės, nepagarbos baimę. Taip ji saugo tikintįjį nuo nusikaltimų, nuo pavojų nusidėti ir įkvepia pagarbą Dievui bei šventiems dalykams, taip pat padeda žmogui atsipalaiduoti nuo žemiškų dalykų, kurie gali jį suvilioti.
Stiprybės dovana suteikia malonių ir kitokių jėgų išvengti nusikaltimų, nugalėti pagundas, pavojus ir sunkenybes, atlikti savo krikščioniškas pareigas ir imtis įvairių įsipareigojimų. Ji taip pat yra ypatingoji Sutvirtinimo sakramento teikiama malonė – ginti savo tikėjimą ir viešai išpažinti Dievą. Ji veda tikintįjį į pasitikėjimą Dievu, stiprina vilties dorybę ir paskatina džiaugtis Šv. Dvasios teikiamais vaisiais – kantrybe ir ištikimybe.
Pagarbumo ar pamaldumo dovana. Šv. Dvasia papildo įvairias dorybes: teisingumo, pamaldumo, pagarbos tėvams ir vyresniesiems, patriotizmo ir t.t. Apie ją šv. Paulius rašo: „… gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: ‘Aba, Tėve!’ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpė-diniai” (Rom 8, 15-17). Taigi šia dovana Šv. Dvasia padeda tikintiesiems elgtis su Dievu, kaip su mylimu Tėvu, rodant jam meilę, laisvumą, bet ir didelę pagarbą.
Be to, ji skatina ir padeda tikinčiajam panašėti į savo dangiškąjį Tėvą ir į jo įsikūnijusį Sūnų. Padeda mums augti, vystytis, bręsti, siekiant žmogiškosios pilnatvės ir panašumo į žmogaus idealą – Jėzų Kristų.
Norintieji per vandenis plaukti buriniu laiveliu, turi būti gerai pasiruošę, turėti laivelį ir bures, laukti vėjo ir sugebėti buriuoti. Vaikai, kurie naudojasi savo auklės pagalba, turi būti geri, jos neužpykinti, ją gerbti, mylėti, jai paklusti. Panašiai turi daryti ir kiekvienas tikintysis, norėdamas, kad jam Šv. Dvasia padėtų savo septyniomis dovanomis ir kad jis galėtų džiaugtis Šv. Dvasios teikiamais vaisiais: meile, taika, kantrybe, ištikimybe, romumu, susivaldymu (plg. Gal 5, 22). Tikintysis turi turėti pašvenčiamąją Dievo malonę drauge su kitomis galiomis ir dorybėmis, neįžeisti Šv. Dvasios savo nusikaltimais, mylėti ją, norėti būti pamokomam, paklusniam jos apšvietimams, inspiracijoms, raginimams ir pasinaudoti gautąja pagalba.
Ją garbinti reikia taip, kaip garbiname Dievą Tėvą ir Dievo Sūnų. Daug kas tik netiesiogiai garbina Šv. Dvasią, garbindami Triasmenį Dievą. Kai kurie teologai teigia, kad to užtenka; reikią ne specialiai garbinti Šv. Dvasią, bet Šv. Dvasioje garbinti Dievą (Karl Rahner).
Tačiau atrodo, kad taip tikintysis gali užmiršti savo sieloje gyvenančią aukščiausią Dievo dovaną, dieviškąją Globėją, Pašventintoją ir, jos nesišaukdami, mažai pasinaudoja jos dieviška pagalba, teikiama septyniomis dovanomis.
Paprastai tas Šv. Dvasios garbinimas yra prašymas ypatingos pagalbos, apšvietimų, nurodymų; taip pat yra padėka už gautas dovanas ir meilės pareiškimas.
 
P. Daugintis, SJ

Atgal Atgal