Didysis Velykų Tridienis Visų Šventųjų parapijoje
Velyknakčio šv. Mišių akimirka. Nuotr. aut. Natalija Sevostjanovienė, 2018 03 31
Taip ir jūs dabar nusiminę,
bet aš jus vėl pamatysiu;
tada jūsų širdys džiūgaus,
ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims. (JN 16, 22)
Šių metų kovo 29 – balandžio 1 dienomis Visų Šventųjų bažnyčioje šventėme Didyjį Velykinį Tridienį – Jėzaus Kančios ir Mirties slėpinių apmąstymą. Su pagarba ir rimtumu išgyvendami šį laikotarpį sulaukėme Gerosios naujienos – Kristaus Prisikėlimo. Aleliuja!
Šio laikotarpio pajauta sutiko pasidalinti mūsų bendruomenės narė Brigita:
Nesuklysiu sakydama, kad Velyknakčio pamaldos man buvo tarsi stebuklo laukimas. Jis prasidėjo dar Didįjį Ketvirtadienį – tądien pirmą kartą gyvenime dalyvavau Didžiojo Ketvirtadienio Mišiose. Sunku žodžiais nupasakoti to vakaro sakralumą ir kartu džiaugsmą, kurį patiri, kai žinai, kas tuo metu vyksta bažnyčioje. Anksčiau, kol mano gyvenime nebuvo Alfa kurso, nesupratau nei Didžiosios savaitės, nei pačių Velykų tikrosios reikšmės. Ir Velyknaktis šis man buvo ypatingas, nes į bažnyčią jau ėjau tarsi į namus, kur aplink pažįstami veidai, kur esi laukiamas, ir kur visi kartu išgyvena ypatingą laukimo momentą…
Velyknaktis – tai trumpas laikotarpis, kuris mums parodo, kaip baisu būtų, jeigu bažnyčioje nebūtų Švenčiausiojo Sakramento, jeigu nebebūtų mišių ir jei neturėtume Jėzaus Kristaus. Būtent tuo metu ateina suvokimas, kad nenoriu gyventi be Dievo. Mums svarbu žinoti, kad Jėzus yra. Tiesiog yra. Visur.
Po šių išgyvenimų, išjautimų kitoks būna ir šv. Velykų rytas. Nors fiziškai niekas nepasikeitė, bet kažkodėl jauti, kad Kristui prisikėlus dabar viskas bus gerai, nes Jėzus gyvas ir gyvena su mumis visais ir su kiekvienu atskirai.
Dėkojame visiems tikintiems, su malda keliavusiems kartu šiuo laikotarpiu, savo pasninko vaisius skyrusiems tiems, kurie stokoja, dalyvausiems Visų Šventųjų bažnyčios pamaldose ir kartu išgyvenusiems Prisikėlimo džiaugsmą šventą Velykų sekmadienį.
2018 04 08
Atgal
