Visų Šventųjų parapijietės Laurynos šilti žygio į Trakus įspūdžiai

Šiemet buvo 14 – tasis piligriminis jaunimo žygis Vilnius-Lentvaris-Trakai. Aš asmeniškai dalyvavau antrą kartą. Tiesiog įspūdinga, kaip netikėtai veda Dievas ir šis žygis man tai dar kartą įrodė. Kadangi viskas man jau buvo žinoma, jaučiausi saugiai ir patogiai, nes žinojau, ko laukti. Vėl daug giedojom nuostabių giesmių, bendravome su pažįstamais ir susipažinome su kitais dalyviais. Nors buvo techninių nesklandumų, mūsų gera nuotaika ir užsidegimas neleido pasiduoti ir šlovinom Viešpatį savo giesmėmis taip, kaip mokėjom, kas kartu su vedančiaisiais, o kas ir atskirai savo repertuarą drąsiai giedojo. Kalbant apie Dievo vedimą per visą žygį… pergyvenau dėl oro, nes jis buvo prognozuojamas su lietumi, o buvo tiesiog tobulas. (Vėliau net viena moteris parodė, kad nors didelę dalį Lietuvos dengė lietaus debesys, būtent mūsų kelią tarp Vilniaus ir Trakų tie debesys aplenkė. Buvo neįtikėtina tai pamatyti žemėlapyje. Dievo apsauga ir ne kitaip!) Vienoje mūsų stotelėje buvo kalbėtojas, kuris dalinosi savo istorija, apie tai, kaip nepasiduoti. Buvau taip pat nustebusi, nes toji istorija buvo tarsi atsakymas į man iškilusius sunkumus ir mano asmeninę žygio intenciją.

Ir galiausiai, mes visi Trakuose turėjome plaukti laivais po Galvės ežerą ir buvom suskirstyti į atskirus reisus. Man nepavyko patekti į savo reisą, be to jame nebuvo mano pažįstamų, su kuriais būtų buvę smagiau plaukti. Labai nuliūdau, nes galvojau, jog į kitus reisus gali manęs neįleisti, nors savanoriai pažadėjo, kad viskas bus gerai. Kol vakarieniavome, atėjo mintis, kad Dievas geriau žino kodėl taip nutiko, kad man nereikia pergyventi dėl to, bus taip, kaip turi būti. Ir buvau galiausiai giliai nustebinta! Nes patekau į laivą, kuriuo plaukė visi man pažįstami žmonės, ir labai smagiai praleidome paskutinę dienos valandą kartu! Taigi Dievas geriau žino: kada, kas ir kaip turi būti. Džiaugiuosi, kad galėjau visa tai pajusti ir dar labiau priartėti arčiau Jo. 

Su meile,

Lauryna

 

 

Teksto ir nuotraukų autorė

Lauryna Naprušytė, 

Vilniaus Visų Šventųjų parapija

 

 

2020 09 10


Atgal Atgal